Karpos. Karpų šalinimas, gydymas

Pėdų karpos yra virusinė liga. Tačiau po užsikrėtimo jos atsiranda ne iš karto. Laikas iki jų atsiradimo priklauso nuo imuninės sistemos, streso buvimo, hormoninio organizmo fono. Todėl karpomis dažniausiai serga mažiausiai apsaugoti asmenys: vaikai, paaugliai ir pagyvenę žmonės. Būtent jų imuninės funkcijos yra silpnos ir negali atsispirti infekcijai.

Padų karpos yra pirmo ir antro tipo žmogaus papilomos viruso (ŽVP) infekcijos pasekmė. Pirmo tipo ŽPV paveikia tik padų sritį, o antro tipo ŽPV gali pasireikšti ir kaip karpos ant švelnesnių odos paviršiaus vietų, pvz., ant rankų pirštų. Polinkį gali turėti žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, taip pat visomis ligomis, kurios silpnina imunitetą. Paprastai jomis užsikrečiama kontaktiniu būdu, todėl jos atsiranda ar su jomis dažniau susiduria aktyvesni vaikai ir paaugliai. Per pažeistą odą virusas patenka į ląsteles ir pradeda jose daugintis. Karpos atrodo kaip kietos granuliuotos išaugos. Dažniausiai atsiranda tose pado vietose, kurios vaikštant patiria didžiausią spaudimą - didysis kojos pirštas, pagalvėlė po juo. Padų karpos auga ne į išorę, kaip įprasta, o į odos vidų. Apatinį odos sluosnį pasiekiančios karpos šaknelės nuolat spaudžia nervų galūnes, ypač vaikštant, todėl atsiranda skausmas, kuris didėja augant dariniui.

Bandymai savarankiškai jas šalinti ir gydyti namuose, dažnai neduoda jokių rezultatų, ir gali tik pabloginti padėti ir pratęsti gydymo laikotarpį,